Jaunasis sportininkas turi daug privalumų, įskaitant fizinį pasirengimą, įgūdžių tobulinimą ir asmeninį augimą. Tačiau suderinti mokyklos ir sporto reikalavimus gali būti sudėtinga. Šio mokomojo modulio tikslas – suteikti sportininkams strategijų, kaip veiksmingai tvarkyti savo mokymosi grafiką, treniruotes, varžybas ir kitus su sportu susijusius įsipareigojimus. Čia pateikti patarimai pagrįsti moksliniais tyrimais ir sporto mokslo srityje atliktais tyrimais. Dažnai gali atrodyti, kad veiksmingai valdyti šiuos skirtingus savo gyvenimo aspektus yra pernelyg sunku. Tačiau tinkamai planuodami ir taikydami tinkamas strategijas galite rasti pusiausvyrą, kuri leis jums pasiekti puikių akademinių ir sportinių rezultatų. Šiame mokomajame tekste nagrinėsime įrodymais pagrįstus metodus, padėsiančius veiksmingai tvarkyti mokyklos ir sporto tvarkaraščius. Tyrimai nuolat rodo, kad norint užtikrinti bendrą jaunųjų sportininkų gerovę ir sėkmę, labai svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp mokslų ir sporto. Akademiniai pasiekimai suteikia pagrindą būsimos karjeros galimybėms, o sportas teikia daug fizinės, psichinės ir socialinės naudos. Abiejų sričių derinimas skatina visapusišką vystymąsi ir mažina riziką perdegti ar apleisti svarbius gyvenimo aspektus.
Pagrindinė priežastis, kodėl profesionalus sportininkas turi derinti mokslą ir sportinę karjerą, yra paprasta – tai egzistavimas pasibaigus sportininko sportinei karjerai. Daugelis sportininkų pasimeta, kai jiems reikia baigti karjerą arba baigus karjerą, nes jie nėra suplanavę ilgalaikio tikslo dviguboje karjeroje, švietime ir (arba) darbe. Sėkmė sporte reikalauja ilgalaikio planingo ir į tikslą orientuoto darbo. Daug valandų trunkantį mokymąsi ir keliones dažnai sunku suderinti su mokymosi poreikiais. Europos gairėse dviguba karjera apibrėžiama kaip sėkmingos sportinės karjeros pradžios, plėtojimo ir pabaigos reikalavimų derinimas su mokymosi ir (arba) darbo reikalavimais. Sporto karjerą ir jos raidos etapus vertiname kaip visą gyvenimą trunkančios asmens karjeros dalį. Jei į dvigubą karjerą žvelgtume plačiau, galėtume sakyti, kad ji reiškia sportinės karjeros derinimą su įvairiomis kitomis sritimis, kurios sportininkui svarbios tam tikru raidos laikotarpiu, pavyzdžiui, išsilavinimo įgijimu, pakankamais materialiniais ištekliais, aktyviu dalyvavimu socialiniame gyvenime ir pan. Dviguba karjera iš tikrųjų reiškia, kad asmens karjera turi du svarbius ramsčius (pvz., sportą ir mokslą arba darbą), kurie vystosi atskirais raidos etapais, tarp kurių yra pereinamieji laikotarpiai. Dviguba karjera yra labai sudėtingas procesas, nes joje yra intensyvaus sporto laikotarpių, laikotarpių, kai daugiau dėmesio skiriama mokymuisi, ir laikotarpių, kai studentas sportininkas turi vienu metu derinti abu dalykus. Sportinės karjeros ir mokymosi kelio vidurinėje ir aukštojoje mokykloje derinimo kokybė turi įtakos ne tik sportininko asmeniniam ir sportiniam tobulėjimui, bet ir daro didelę įtaką jo profesiniam tobulėjimui ir įsidarbinimo galimybėms sportinės karjeros metu ir po jos (Štrumbelj ir kt., 2018).
Pastaruoju metu dvigubos karjeros tyrimuose vis daugiau dėmesio skiriama kompetencijų, t. y. žinių, įgūdžių, patirties ir požiūrio, kurių sportininkams reikia, kad jie galėtų sėkmingai derinti aukščiausio lygio sportą ir mokslą, tyrimams. Slovėnijoje ir dar aštuoniose Europos šalyse vykdytame plataus masto mokslinių tyrimų projekte “Auksas švietime ir elitiniame sporte” (GEES) analizavome, kokios kompetencijos yra svarbios siekiant sėkmingai koordinuoti mokymąsi mokykloje ir sportą. Tyrime dalyvavo beveik 4200 15-25 metų amžiaus sportininkų. Rezultatai parodė, kad norint sėkmingai tęsti karjerą dvikovose, sportininkai turi turėti šias labai gerai išvystytas kompetencijas:
– Atkaklumas sunkiais momentais ir laikotarpiais, kai nedarote pažangos.
– Suprasti poilsio ir atsinaujinimo svarbą.
– Gebėjimas susidoroti su stresu mokykloje ir sporte.
– Pasišventimas siekti sėkmės sporte ir moksle.
– Pasitikėjimas savo jėgomis įveikti sunkumus mokykloje ir sporte.
– Noras pasiduoti sėkmės mokykloje ir sporte sąskaita.
– Gebėjimas efektyviai valdyti laiką.
– Gebėjimas gerai bendradarbiauti su pagalbiniais darbuotojais švietimo ir sporto srityje (pvz., su treneriu, dėstytojais…).
– Savidisciplina, kad atitiktų mokyklos ir sporto reikalavimus (pvz., savarankiškas darbas be kitų priežiūros).
– Asertyvumas (pasitikėjimas savimi).
Siekiant veiksmingai derinti mokymąsi mokykloje ir sportą, taip pat svarbu gebėti valdyti dvigubą karjerą. Tai gebėjimas sąmoningai planuoti, gebėjimas savarankiškai priimti sprendimus, susijusius su mokymusi ir sportine karjera, ir gebėjimas nustatyti prioritetus. Svarbu, kad sportininkas suprastų, ką jis turi daryti, kad jam sektųsi tiek sporte, tiek mokykloje, taip pat svarbu tikėti, kad mokymasis mokykloje ir sportas gali teigiamai papildyti vienas kitą. Viena iš labai svarbių dvigubos karjeros valdymo kompetencijų yra sportininko gebėjimas pritaikyti būdą, kaip jis suderins mokyklos ir sporto reikalavimus, prie savęs, savo poreikių ir savybių. Tokie gebėjimai taip pat apima kasdienio gyvenimo įgūdžius (pvz., maisto gaminimo, rūpinimosi savimi ir savo namais) ir gebėjimą tvarkyti savo finansus. Tyrimo rezultatai rodo, kad sėkmingai dvigubai karjerai reikia vadinamųjų I kompetencijų – savireguliacijos ir atsparumo stresui. Tai – gebėjimas kontroliuoti emocijas stresinėse situacijose ir gebėjimas nesėkmes bei problemas vertinti iš teigiamos pusės. Kadangi sėkmė sporte ir švietime reikalauja ilgalaikio darbo, kantrybė yra viena svarbiausių kompetencijų. Abiejose srityse būtina išsikelti pasiekiamus tikslus, gebėti juos kritiškai įvertinti ir prireikus keisti. Sėkmingai dvigubai karjerai svarbu žinoti savo stipriąsias ir silpnąsias puses bei gebėjimus. Sportininkas turi gebėti susitelkti į “čia ir dabar” ir kuo labiau ignoruoti trikdančius aplinkos dirgiklius.
Trečioji kompetencijų grupė, reikalinga veiksmingam mokymosi ir sporto koordinavimui, yra socialinės kompetencijos. Tai susiję su sportininko socialiniais įgūdžiais ir jo tarpasmeniniais santykiais su kitais žmonėmis. Be jau minėto gero bendradarbiavimo su pagalbiniais darbuotojais, svarbu, kad sportininkas žinotų, kaip reikiamu metu kreiptis patarimo į reikiamą asmenį, veiksmingai bendrauti ir spręsti konfliktines situacijas. Su tuo taip pat susijęs gebėjimas derėtis ir atstovauti savo interesams. Gebėjimas užmegzti ir palaikyti gerus santykius su šeima, draugais ir kolegomis bei gebėjimas prisitaikyti prie naujų situacijų padeda lengviau derinti su dviguba karjera susijusias pareigas. Socialinė kompetencija taip pat apima norą mokytis iš kitų ir iš savo ankstesnės patirties.
Ketvirtoji kompetencijų grupė susijusi su dvigubos karjeros planavimu. Tai reiškia, kad sportininkas turi turėti viziją, kur jis nori eiti gyvenime – per dvigubą karjerą ir po jos – ir būti pasirengęs ieškoti ir nagrinėti karjeros galimybes, įskaitant ir tas, kurios nesusijusios su sportu. Abiejose srityse jis turi gebėti nustatyti pasiekiamus tikslus ir turėti parengtus atsarginius planus. Svarbu, kad sportininkas būtų lankstus ir pasirengęs nenumatytiems pokyčiams. Gebėjimas tinkamai vertinti sporto ir švietimo pasiekimus taip pat yra labai svarbi dvigubos karjeros kompetencija.
Jauniems sportininkams labai svarbu valdyti laiką, kad išlaikytų pusiausvyrą tarp mokyklos ir sporto. Tyrimai rodo, kad veiksmingi laiko valdymo įgūdžiai gali pagerinti akademinius rezultatus ir sumažinti streso lygį (Pallant, 2019).
Atviras bendravimas su mokytojais ir treneriais yra labai svarbus norint veiksmingai tvarkyti savo tvarkaraštį. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad teigiami mokytojų ir mokinių santykiai prisideda prie akademinės sėkmės (Hughes et al., 2019).