Ieškodami perspektyvių darbuotojų, darbdaviai renkasi tuos, kurie turi didelį potencialą, nori tobulėti ir “kopti karjeros laiptais”. Talentų ugdymas – tai procesas, kurio imasi organizacijos, siekdamos nustatyti, ugdyti ir tobulinti savo darbuotojų įgūdžius, žinias ir gebėjimus. Jos tikslas – sukurti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, maksimaliai išnaudoti asmeninį potencialą ir veiklos rezultatus bei užtikrinti organizacijos sėkmę. [1] Pagrindinė talentų ugdymo proceso idėja yra ta, kad darbuotojai yra vertingas turtas.
Talentų ugdymo procesas pradedamas nustatant asmenis, turinčius didelį potencialą arba specifinių įgūdžių, reikalingų svarbiausiems organizacijos vaidmenims atlikti. Tai apima talentų ir įgūdžių vertinimą bei veiklos vertinimą, siekiant nustatyti darbuotojų stipriąsias puses ir galimus karjeros kelius.
Norintiems mokytis ir tobulinti savo įgūdžius tam tikros organizacijos siūlo įvairias mokymosi ir tobulėjimo galimybes. Tai apima oficialias mokymo programas, praktinius seminarus, seminarus, e. mokymosi modulius ir koučingo sesijas, skirtas kietiesiems ir minkštiesiems įgūdžiams ugdyti. [2]. Tokiu būdu darbuotojai jaučiasi labiau motyvuoti, įsitraukę ir turi tinkamų žinių, kad galėtų prisidėti prie organizacijos tikslų įgyvendinimo.
Neatsiejama talentų ugdymo dalis yra nuolatinis veiklos valdymas ir grįžtamasis ryšys, padedantis darbuotojams suprasti savo stipriąsias puses ir galimas tobulėjimo galimybes. Organizacijoms reikia ugdyti įgūdžius ir prisidėti prie organizacijos sėkmės įtraukiant darbuotojus ir pripažįstant jų pasiekimus. Dėmesį sutelkę į nuolatinį mokymąsi ir įgūdžių tobulinimą, darbuotojai gali aktyviai ieškoti mokymosi galimybių ir patirčių, kurios prisideda prie jų karjeros ir valdymo. Taip jie tampa labiau motyvuoti ir įsitraukę, o tai skatina organizacijos augimo ir tobulėjimo kultūrą.
Veiksmingas talentų ugdymas gali suteikti organizacijoms daug reikšmingos naudos. Teikdamos pirmenybę potencialiai talentingų asmenų ugdymui, organizacijos gali sukurti patrauklią darbo aplinką, kad pritrauktų talentus ir išlaikytų vertingus darbuotojus.
Talentų ugdymo procesas yra naudingas ne tik atskiriems darbuotojams, bet ir prisideda prie organizacijos produktyvumo ir konkurencingumo nuolat besikeičiančioje verslo aplinkoje.
Al Aina, R., & Atan, T. (2020). Talentų valdymo praktikos įgyvendinimo poveikis tvariai organizacijos veiklai. Sustainability, 12(20), 8372. https://doi.org/10.3390/su12208372 [https://www .mdpi.com/2071-1050/12/20/8372]
Talentų valdymas glaudžiai susijęs su talentų ugdymu, nes manoma, kad pirmasis apima antrąjį. Pagrindinis šio proceso tikslas – suderinti organizacijos poreikius su asmeniniais gebėjimais, kad būtų galima išlaikyti talentingiausius darbuotojus ir palaikyti aukštą organizacijos ir darbuotojų produktyvumo lygį.
Talentų valdymas suteikia reikiamą pagrindą talentų ugdymui remti. Ji užtikrina, kad talentų ugdymo pastangos būtų strateginės ir suderintos su organizacijos tikslais, taip maksimaliai padidinant talentų ugdymo iniciatyvų poveikį. Talentų ugdymas orientuotas į konkrečių mokymų, instruktavimo ir tobulėjimo galimybių suteikimą, o talentų valdymas užtikrina, kad darbuotojai turėtų galimybę naudotis įvairiomis tobulėjimo iniciatyvomis ir mentoryste. Apskritai talentų valdymas apima talentų nustatymą, jų ugdymą ir išlaikymą organizacijos darbuotojų tarpe.
@Academy – žmogiškųjų išteklių inovacijos [https://www .aihr.com/blog/what-is-talent-management /]
Talentų ugdymas ir valdymas yra neatsiejama verslo psichologijos dalis, apimanti darbuotojų potencialo nustatymą ir maksimalų panaudojimą siekiant organizacijos sėkmės. Verslo psichologijos principų taikymas organizacijos darbo vietoje padeda organizacijoms sukurti aplinką, kurioje optimizuojama darbuotojų veikla ir skatinamas jų įsitraukimas.
Remiantis verslo psichologijos principais, vyresnieji elitiniai sportininkai turi perkeliamųjų įgūdžių, kurie yra labai svarbūs talentų ugdymo ir valdymo procesuose(žr. 4 skyrių “Perkeliamieji įgūdžiai”). Pasinaudodami tokiais įgūdžiais sportininkai gali motyvuoti savo kolegas ir įkvėpti juos išnaudoti visą savo potencialą, taip palengvindami talentų ugdymo procesą. Buvę elitiniai sportininkai taip pat gali būti sektinas pavyzdys, dalydamiesi savo patirtimi, kaip įveikti sunkumus, ir rodydami sunkaus darbo, ryžto ir nuolatinio tobulėjimo svarbą. Organizacijos gali pasinaudoti šiais įgūdžiais ir sustiprinti savo talentų ugdymo pastangas, nes buvę elitiniai sportininkai įgyja vertingų savybių ir patirties, atitinkančių talentų ugdymo tikslus, ir sukuria organizacijoje palankią aplinką.
Prieš pradedant kitą sporto psichologijos skyrių, labai svarbu suprasti, kad verslo psichologija, apimanti talentų valdymo ir ugdymo procesus, turi tam tikrų bendrų esminių principų su sporto psichologija, susijusių su žmogaus elgesiu, motyvacija ir veiklos rezultatais.
Verslo psichologija daugiausia dėmesio skiria psichologinių teorijų taikymui siekiant pagerinti organizacinę dinamiką, vadovavimą ir sprendimų priėmimą verslo pasaulyje, o sporto psichologija gilinasi į sportininkų psichinės būsenos optimizavimą, kad pagerėtų sportiniai rezultatai ir bendra savijauta.
[1] Collins, D.G. ir Mellahi, K. (2009), “Strategic talent management: a review and research agenda”, Human Resource Management Review, Vol 19 No. 4, p. 304-313. https://doi.org/10.1016/j.hrmr.2009.04.001
[2] Kieti įgūdžiai – tai techniniai įgūdžiai (pvz., kompiuterių programavimo kalbos ir kodavimas, ataskaitų rengimas), kurie yra specializuotos žinios, kurias įgyjate atlikdami tam tikrus vaidmenis. Minkštieji įgūdžiai (pvz., empatija, komandinis darbas, kritinis mąstymas) yra susiję su įgūdžiais darbo vietoje ir parodo, kaip jūs žiūrite į savo darbą https://www.coursera.org/articles/hard-skills-vs-soft-skills