Psichikos sveikata neginčijamai susijusi su mūsų bendra sveikata, tačiau sporte į ją dažnai neatsižvelgiama.
Sportas yra labai svarbi priemonė psichikos sveikatai gerinti, gerovei, savigarbai ir savigarbos jausmui skatinti. Jis gali padėti sumažinti nerimo ir depresijos simptomus ir yra susijęs su geresne kognityvine funkcija ir smegenų sveikata.
Nors optimali psichikos sveikata yra svarbi siekiant sportinių rezultatų, ji taip pat yra vertingas šaltinis sportininkams ne varžybų metu ir visą gyvenimą. Tai leidžia sukurti holistinę ir subalansuotą sportinę ir nesportinę tapatybę ir gali padėti sėkmingai valdyti sudėtingus karjeros pokyčius, įskaitant išėjimą į pensiją.
Nustatyti psichikos sveikatos simptomų ir sutrikimų paplitimą sporte vis dar sudėtinga, o patikimų, galiojančių, konkrečiam sportui pritaikytų atrankos priemonių trūksta. Nepaisant to, žinoma, kad sportininkai patiria psichikos sveikatos simptomų, kurių dažnumas yra didelis, tačiau panašus į bendrą gyventojų skaičių. 2019 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad 34 % elitinių sportininkų ir 26 % buvusių sportininkų nurodė nerimo ar depresijos simptomus.
Tokie simptomai gali atsirasti dėl gyvenimo iššūkių, patiriamų už sporto ribų, tačiau yra ir būdų, kaip sportas gali neigiamai paveikti psichikos sveikatą. Pernelyg intensyvios treniruotės ir varžybos gali sukelti perdegimą, stresą ir nerimą. Be to, dėl spaudimo pasiekti aukštų rezultatų gali kilti nusivylimo, nesėkmės ir sumažėti savivertė, ypač tiems sportininkams, kurie linkę į perfekcionizmą. Tai ne tik gyvenimo iššūkiai, su kuriais susiduriama nesportuojant, pavyzdžiui, sielvartas, santykių konfliktai ir finansiniai sunkumai.
Nepaisant to, kad psichikos sveikatos sutrikimai sportininkų populiacijoje yra paplitę, labai nedaug sportininkų kreipiasi dėl gydymo ar gauna jį. Stigma, nepakankamas psichikos sveikatos raštingumas, pažeidžiamumą ribojanti pasitikėjimo savimi kultūra, finansinės išlaidos ir ribotos galimybės gauti pagalbą yra svarbios kliūtys, trukdančios ieškoti pagalbos.
Šiame modulyje sužinosite, kad MOK pripažįsta, jog psichikos sveikatos sutrikimų paplitimas tarp sportininkų yra didelis, kad negydant sportininkų gali būti padaryta žala ir kad teigiamas psichologinis funkcionavimas gali būti naudingas. TOK tenka išskirtinis vaidmuo ir atsakomybė remiant sportininkų psichikos sveikatą, užtikrinant, kad būtų pašalintos kliūtys ir nutiestas kelias į lygesnę ir sveikesnę visuomenę. Olimpinėje darbotvarkėje “2020+5” prašoma neapsiriboti olimpinėmis žaidynėmis ir prisidėti prie JT darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo didinant visuomenės informuotumą apie psichinės gerovės svarbą visuomenės sveikatai, mažinant su psichikos sveikata susijusią stigmą ir skatinant ieškoti pagalbos (TOK psichikos sveikatos veiksmų plano pristatymas, 2023 m.).