Apskaičiuota, kad maždaug 13 proc. pasaulio gyventojų patiria tam tikrų psichikos sveikatos sutrikimų. Iš tiesų nustatyta, kad psichikos sveikatos sutrikimai yra viena iš pagrindinių funkcinių sutrikimų priežasčių visame pasaulyje, sukelianti didžiausią ligų naštą.
Sportas yra labai svarbi priemonė psichikos sveikatai gerinti, gerovei, savigarbai ir savivertės jausmui skatinti. Jis gali padėti sumažinti nerimo ir depresijos simptomus ir yra susijęs su geresne kognityvine funkcija ir smegenų sveikata.
Nors optimali psichikos sveikata yra svarbi siekiant sportinių rezultatų, ji taip pat yra vertingas šaltinis sportininkams ne varžybų metu ir visą gyvenimą. Tai leidžia sukurti holistinę ir subalansuotą sportinę ir nesportinę tapatybę ir gali padėti sėkmingai valdyti sudėtingus karjeros pokyčius, įskaitant išėjimą į pensiją.
Nepaisant unikalių sportinių talentų, sportininkai nėra apsaugoti nuo psichikos sveikatos problemų, tokių kaip perdegimas, stresas, nerimas, depresija, nesveika mityba, nemiga ir piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais.
Sportininko psichinei savijautai įtakos gali turėti daug įvairių veiksnių: Sužalojimai, našumo spaudimas, nesėkmės ir (arba) sėkmės išgyvenimas, karjeros perėjimas iš sporto šakos – visi šie veiksniai yra susiję su psichikos sveikatos simptomais. Tai ne tik gyvenimo iššūkiai, su kuriais susiduriama už sporto ribų, pavyzdžiui, sielvartas, santykių konfliktai ir finansiniai sunkumai.
Nors manoma, kad tarp elitinių sportininkų psichikos sveikatos simptomų ir sutrikimų paplitimas gali būti dar didesnis nei bendroje populiacijoje, svarbu pažymėti, kad visi sportininkai gali optimizuoti savo psichinę gerovę ir gyvenimo pusiausvyrą.
2019 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad 34 % elitinių sportininkų ir 26 % buvusių sportininkų nurodė nerimo ar depresijos simptomus.
Tokie simptomai gali atsirasti dėl gyvenimo sunkumų, patiriamų ne sporto srityje, tačiau yra ir būdų, kaip sportas gali neigiamai paveikti psichikos sveikatą. Pernelyg intensyvios treniruotės ir varžybos gali sukelti perdegimą, stresą ir nerimą. Be to, dėl spaudimo pasiekti aukštų rezultatų gali kilti nusivylimo, nesėkmės ir sumažėti savivertė, ypač tiems sportininkams, kurie yra linkę į perfekcionizmą. Tai ne tik gyvenimo iššūkiai, su kuriais susiduriama už sporto ribų, pavyzdžiui, sielvartas, santykių konfliktai ir finansiniai sunkumai.
Šiame modulyje sužinosite, kad MOK pripažįsta, jog psichikos sveikatos sutrikimų paplitimas tarp sportininkų yra didelis, kad negydant sportininkų gali būti padaryta žala ir kad teigiamas psichologinis funkcionavimas gali būti naudingas. TOK tenka išskirtinis vaidmuo ir atsakomybė remiant sportininkų psichikos sveikatą, užtikrinant, kad būtų pašalintos kliūtys ir nutiestas kelias į lygesnę ir sveikesnę visuomenę. Olimpinėje darbotvarkėje “2020+5” prašoma neapsiriboti olimpinėmis žaidynėmis ir prisidėti prie JT darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo didinant visuomenės informuotumą apie psichinės gerovės svarbą visuomenės sveikatai, mažinant su psichikos sveikata susijusią stigmą ir skatinant ieškoti pagalbos (2021 m. MOK elitinių sportininkų psichikos sveikatos priemonių rinkinio pristatymas ir 2023 m. veiksmų planas).