4.5. Sportiniai rezultatai ir psichikos sveikata

Svarbu pripažinti, kad psichikos sveikata yra tęstinė. Sportininkai, kurie vienu metu gali būti psichiškai sveiki, kitu metu gali patirti psichikos sveikatos simptomų ir sutrikimų, kuriems įtakos turi aplinkos ir kiti veiksniai. Tai galioja tiek sportininkams, tiek visiems gyventojams.

“Didžiausio darbingumo srautai” arba “zonos būsenos” dažnai siejami su visišku sportiniu potencialu ir sportiniais rezultatais, tačiau psichikos sveikatos sutrikimai gali turėti neigiamos įtakos sportiniams rezultatams ir gyvenimo kokybei.

Sporte dažnai nepastebima psichikos sveikata. Svarbu pripažinti, kad sportininko psichikos sveikatos poreikiai yra tokie pat svarbūs kaip ir fizinės sveikatos poreikiai, ir kad abu jie padeda optimizuoti bendrą sportininko gerovę kartu su puikiais rezultatais.

Stresą sukeliančių veiksnių ir aplinkos veiksnių supratimas

Kaip ir mes visi, sportininkų psichikos sveikatai įtakos gali turėti daugybė streso ir aplinkos veiksnių. Elito lygmens sportininkų varžybų intensyvumas gali padidinti streso lygį. Be to, sportininkai taip pat gali patirti nepalankių gyvenimo įvykių, nesusijusių su sportu, pavyzdžiui, santykių problemų, finansinių sunkumų ir t. t., kurie gali padidinti jų streso lygį (60). Tiek stresas dėl gyvenimo įvykių, tiek reakcija į didelį stresą savo ruožtu gali lemti padidėjusią traumų riziką (18). Kadangi elitinių sportininkų aplinkos nariai dažnai kasdien yra arčiausiai sportininko, svarbu, kad jie turėtų žinių ir įgūdžių suprasti ir atpažinti pagrindinius stresorius ir aplinkos veiksnius, kurie gali turėti įtakos elitinių sportininkų psichikos sveikatai.

Kokie yra pagrindiniai streso veiksniai?

Pagrindinius stresą sukeliančius veiksnius galima suskirstyti į tris kategorijas: konkurencinis stresas, organizacinis stresas ir asmeninis stresas. Šios trys kategorijos nėra išskirtinės ir gali turėti netiesioginį poveikį arba poveikį kitoms kategorijoms.

Konkurencinis stresas: aplinkos reikalavimai, pirmiausia ir tiesiogiai susiję su konkurencine veikla.

Asmeninis stresas: aplinkos reikalavimai, pirmiausia ir tiesiogiai susiję su asmeninio gyvenimo įvykiais, nesusijusiais su sportu.

Psichologiškai saugios ir pagalbos ieškojimą palaikančios kultūros kūrimas

Šiame kontekste, kai kalbame apie psichologinę saugą, tai reiškia, kad sukuriama tokia sporto aplinka, kurioje sportininkai jaučiasi patogiai, gali prisiimti būtiną tarpasmeninę riziką, turi žinių ir supratimą apie psichikos sveikatos simptomus ir sutrikimus, jaučiasi palaikomi ir patogiai kreipiasi pagalbos, jei reikia.

Norint sukurti psichologiškai saugią aplinką, skatinančią ieškoti pagalbos, svarbu suprasti pagrindines kliūtis, su kuriomis gali susidurti sportininkai. 2012 m. Gulliverio ir kt. atliktoje sportininkų apklausoje(63) nustatyti šie pagrindiniai veiksniai (išvardyti nuo 1 iki 10 (nuo labiausiai taikytino iki mažiausiai taikytino):

Pagalbos ieškojimo kliūtys

1. Stigma

2. Sunkumai arba nenoras reikšti emocijas

3. Problemos suvokimo trūkumas

4. Laiko trūkumas

5. Problemos neigimas

6. Bijo to, kas gali nutikti

7. Poveikis gebėjimui žaisti ar treniruotis

8. Nežinote, su kuo susisiekti

9. Prieinamumas

10. Tikėjimas, kad tai nepadės

Be stigmos, gali būti ir papildomų kliūčių, priklausančių nuo sportininko kultūrinės kilmės. Dr. Jacqueline Nakiddu, Ugandos nacionalinio olimpinio komiteto medicinos komisijos pirmininkė, pažymi, kad: “Ugandoje ir kitose Afrikos šalyse apie psichikos sveikatą kalbama retai ir ją supa prietarai. Atvirai kalbėti apie jausmus ar emocijas daugumoje tradicijų yra neįprasta, peršama neigiama nuomonė, o vyriškajai lyčiai tai laikoma tabu”.

Tyrimai parodė, kad lytis taip pat gali būti lemiamas veiksnys ieškant pagalbos, ypač tose kultūrose, kuriose vyrai gali būti įpratę būti “stoiški”, o tai gali slopinti norą ieškoti pagalbos ir lemti neadaptyvias įveikos strategijas.

Akivaizdu, kad sportininko aplinkos nariai turi atlikti svarbų vaidmenį šalinant kliūtis, trukdančias ieškoti pagalbos, įskaitant stigmos mažinimą ir aplinkos, kurioje skatinamas ir palaikomas psichikos sveikatos savęs pažinimas ir emocijų reiškimas, kūrimą.

Pagrindinės pagalbos ieškojimo priemonės

1. Švietimas ir informuotumo apie psichikos sveikatos problemas ir paslaugas didinimas

2. Socialinė parama

3. Kitų padrąsinimas

4. Prieinamumas (pinigai ir transportas)

5. Teigiami santykiai su aplinkos nariais

6. Konfidencialumas

7. Integracija į sportininkų gyvenimo būdą ir kultūrą

8. Atvirumas ir lengvas emocijų reiškimas

9. Laikas

10. Teigiama praeities patirtis

Švietimo intervencijos, kuriomis siekiama pagerinti psichikos sveikatos raštingumą, plačiai rekomenduojamos kaip elitinių sportininkų psichikos sveikatos simptomų ir sutrikimų prevencijos ir gydymo strategija. Svarbu, kad šios intervencijos būtų pagrįstos įrodymais, parengtos bendradarbiaujant su specialistais (pvz., sporto psichiatrais, sporto psichologais ir klinikiniais psichologais), pritaikytos ir pritaikytos prie kultūrinio ir socialinio konteksto.

Tokiose švietimo intervencijose turėtų būti atsižvelgiama į žinias ir supratimą apie savikontrolės strategijas, įskaitant:

– Kova su stigma

– Geresnis informuotumas ir supratimas apie psichikos sutrikimus

– Psichikos sveikatos arba psichologinės pirmosios pagalbos naudojimas siekiant padėti kitiems.

– Pagalbos ieškojimo elgesio palengvinimas

Teigiami santykiai su aplinkiniais, socialinė parama ir padrąsinimas – visa tai yra pagrindiniai veiksniai, padedantys ieškoti pagalbos. Tyrimais nustatyta, kad treneriai, kaip socialinės grupės lyderiai, turi galimybę aktyviai daryti teigiamą poveikį sportininkų psichikos sveikatai, taip pat imtis veiksmų stigmai mažinti. Šie veiksmai gali apimti:

– Normalizuoti pokalbius apie psichikos sveikatą ir psichologinį stresą

– Lengvesnė prieiga prie psichikos sveikatos specialistų ir skatinimas ieškoti pagalbos.

– bendravimo įgūdžių, tokių kaip empatiškas klausymasis, lavinimas, kuris gali padėti lengviau ir suprantamiau reaguoti į susirūpinimą keliantį sportininką.

– Bendradarbiavimas su sportininkų pavyzdžiais ir jų švietimas apie tai, kaip jie gali padėti kitiems, šalinant stereotipus ir mažinant psichikos sveikatos stigmatizaciją.

Nacionalinė koledžų atletų asociacija (NCAA) parengė specialiai treneriams skirtą mokomąją medžiagą. Šias bendravimo priemones rasite ČIA: https: //www.ncaa.org/sports/2018/6/4/ncaa-coaches-assist.aspx.

Nors yra daug kliūčių, su kuriomis sportininkai gali susidurti atpažindami, pripažindami ir kreipdamiesi pagalbos dėl psichikos sveikatos problemų, palydos nariai vaidina svarbų vaidmenį šalinant šias kliūtis ir stengiantis jas įveikti. Labai svarbu puoselėti sporto aplinką, kurioje skatinamas supratimas ir bendravimas apie psichikos sveikatą, o jei sportininkui reikia pagalbos, galima pasinaudoti paslaugomis.

Organizacinis stresas

– aplinkos reikalavimai, pirmiausia ir tiesiogiai susiję su organizacija, kurioje asmuo dirba. 2014 m. Sarkar ir Fletcher(61) atliktame tyrime nustatyta daugiau nei 640 organizacinių stresorių, kurie gali sukelti įprastus psichikos sveikatos sutrikimus per profesionalaus sportininko karjerą. Jos toliau skirstomos į keturias kategorijas: Vadovavimas ir personalas, kultūra ir komanda, logistika ir aplinka bei veiklos rezultatai ir asmeniniai duomenys.

Kita svarbi stresorių, kuriuos gali patirti sportininkai, kategorija – trauminiai stresoriai. Šie stresą keliantys veiksniai, kuriuos galima patirti sportuojant ar už jo ribų, gali būti patyčios, elektroninės patyčios, fizinis smurtas, psichologinis smurtas, seksualinis priekabiavimas ar priekabiavimas.

Kaip 2000 m. pažymėjo Lazarus,(62) būdai, kuriais sportininkai vertina ir įveikia šiuos stresorius, gali būti labai svarbūs ir lemti stresorių poveikį jų psichikos sveikatai ir sėkmei sporte. Būdami sportininko palydos nariai, privalote suvokti, kokį poveikį toks stresas gali turėti sportininko psichikos sveikatai, ir kartu su juo kurti sveikas įveikos strategijas.

Ar žinojote?

IOC Medicinos ir mokslo komisija suteikė papildomų galimybių pagilinti žinias apie psichikos sveikatą elitiniame sporte:

– IOC psichikos sveikatos elitiniame sporte diplomas

Ši antrosios pakopos diplomo programa pirmiausia skirta sporto medicinos gydytojų, psichiatrų, kitų gydytojų ir kitų kvalifikuotų psichikos sveikatos specialistų poreikiams tenkinti.

– IOC psichikos sveikatos elitiniame sporte sertifikatas

Šis sertifikavimo kursas suteikia sportininkų palydos nariams žinių ir įgūdžių, kaip anksti atpažinti galimas psichikos sveikatos problemas ir suprasti, kad reikia kreiptis į specialistus, galinčius suteikti tinkamą gydymą.

Sveikatos priežiūros specialistų vaidmuo

Sveikatos priežiūros specialistams tenka itin svarbus vaidmuo užtikrinant, kad visiems sportininkams būtų prieinama aukštos kokybės psichikos sveikatos priežiūra ir pagalba, pradedant prevencijos strategijų kūrimu ir įgyvendinimu, baigiant siuntimo į gydymo įstaigas ir krizinių situacijų valdymu.

Komandos formavimas

Svarbu, kad šie specialistai, nesvarbu, ar jie atlieka techninį mokslinį vaidmenį, ar visų pirma rūpinasi sveikata, ar rezultatais, bendradarbiautų siekdami bendro tikslo, kad sportiniai rezultatai ir fizinė bei psichinė gerovė būtų vienodai svarbūs.

Dažnai sportininkai neturi tiesioginės prieigos prie visų šių sveikatos priežiūros specialistų arba ji jiems nereikalinga. Paprastai yra vidinis ratas (3 paveikslas), kurį sudaro pagalbinis personalas ir tarnybos, į kurias sportininkas gali kreiptis iš karto, ir išorinis ratas specialistų, į kuriuos sportininkas kreipiasi prireikus (pvz., ortopedas ar kitas medicinos specialistas).

3 paveikslėlis. Specialistai, dalyvaujantys elitinių sportininkų sveikatos priežiūroje (IOC Mental Health in Elite Athletes Toolkit, 2021).

Paprastai yra vidinis ratas (3 paveikslas), kurį sudaro pagalbinis personalas ir tarnybos, į kurias sportininkas gali kreiptis iš karto, ir išorinis ratas, kurį sudaro specialistai, į kuriuos sportininkas nukreipiamas prireikus (pvz., ortopedas ar kitas medicinos specialistas).

Specialistai, esantys vidiniame ir išoriniame ratuose, keičiasi priklausomai nuo organizacijos / komandos / konteksto, ir specialistai gali būti vidiniame arba išoriniame rate skirtingu metu.

Iš šio grafiko matyti, kad specialistai ne visuomet priklauso vienai ar kitai kategorijai, yra nemažai kryžminimo atvejų, taip pat skiriasi prieiga ir terminologija. Aiškios prieigos prie specialistų vidiniame ir išoriniame ratuose galimybės.