4.3. Elitinių sportininkų psichikos sveikatos simptomai ir sutrikimai

Šiame skyriuje apžvelgiami įvairiapusiai elitinių sportininkų psichikos sveikatos simptomų ir sutrikimų aspektai ir supažindinama su 2019 m. IOC psichikos sveikatos konsensuso pareiškimu.

TERMINOLOGIJA

Aptariant psichikos sveikatą vartojama daug sąvokų, kartais jos vartojamos pakaitomis. Šiame dokumente vartojamos toliau nurodytos sąvokos ir jų reikšmės:

Psichikos sveikata

Gerovės būsena, kai asmuo suvokia savo gebėjimus, gali susidoroti su įprastu gyvenimo stresu, produktyviai dirbti ir prisidėti prie bendruomenės gyvenimo.

Psichikos sveikata yra asmeninė ir subjektyvi, ji apima:

1. vidinės gerovės jausmas

2. jaučiasi atitinkantis savo vertybes ir įsitikinimus.

3. jaustis ramiai su savimi

4. teigiamas ir optimistiškas požiūris į gyvenimą.

Psichikos sveikatos simptomai

Savarankiškai pateikti neigiami mąstymo, emocijų ir elgesio modeliai, kurie gali sukelti ir (arba) sukelia stresą ir (arba) trukdo funkcionuoti, įskaitant sportinius rezultatus.

Psichikos sveikatos sutrikimai

Kliniškai diagnozuotos būklės, kurios sukelia reikšmingus ir nuolatinius asmens mąstymo, emocijų ir (arba) elgsenos pokyčius, susijusius su didele kančia ir (arba) negalia socialinėje, profesinėje ar kitoje svarbioje veikloje, pavyzdžiui, mokymosi, mokymo ar varžybų.

Elitinis sportininkas

TOK Psichikos sveikatos darbo grupė elitinį sportininką apibrėžė kaip olimpinių, parolimpinių žaidynių, profesionalų ar aukštųjų mokyklų sportininką, nors pripažįstama, kad ši kategorija yra abstrakti ir gali nepastebėti kai kurių asmenų, kurie skyrė daug laiko ir pastangų siekdami sportinio meistriškumo.

Elitinių sportininkų psichikos sveikatos simptomų ir sutrikimų apžvalga

Įrodyta, kad reguliarus dalyvavimas sportinėje veikloje teikia daug naudos, įskaitant fizinę, psichologinę ir socialinę sveikatą (19).(19) Taip pat daugėja literatūros, kurioje pripažįstamas teigiamas fizinių pratimų poveikis nuotaikos būsenoms, tokioms kaip nerimas, stresas ir depresija (20). Tačiau, nepaisant šios gerai žinomos naudos, atrodo, kad elitiniai sportininkai patiria panašų psichikos sveikatos simptomų ir sutrikimų lygį kaip ir bendroji populiacija. Nustatyta, kad kai kurios ligos, pavyzdžiui, valgymo sutrikimai, net dažniau pasitaiko elitiniams sportininkams.

Tyrimai parodė, kad elitinių sportininkų psichikos sveikatos simptomai ir sutrikimai dažniausiai pasireiškia:

Nerimas

Pernelyg didelė baimė ir su nerimu susiję elgesio sutrikimai (įskaitant fobijas ir panikos priepuolius).

Depresija

Nuolatinis ir nuolatinis liūdesys ir (arba) prasta nuotaika, pernelyg didelis nuovargis, interesų ir (arba) malonumo praradimas Su miegu susijusios problemos Pavyzdžiui, nepakankamas miegas, sunkumai užmigti ar išlikti miegu arba miego ir budrumo režimo sutrikimai.

Piktnaudžiavimas alkoholiu

Apima gėrimą nepaisant sutrikdytų funkcijų, žalą ir priklausomybę nuo alkoholio.

Valgymo sutrikimai

Valgymo ir su juo susijusios elgsenos sutrikimai, įskaitant pernelyg didelį ribojimą, priverstinį fizinį krūvį ir (arba) persivalgymą ir apsivalgymą.

MOK psichikos sveikatos konsensuso pareiškime (2019 m.) toliau nurodomi šie elitinių sportininkų psichikos sveikatos simptomai ir sutrikimai:

– potrauminio streso sutrikimas ir kiti su trauma susiję sutrikimai

– Dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimas

– Bipoliniai ir psichoziniai sutrikimai

– Savižudybė

– Kitų medžiagų vartojimas ir medžiagų vartojimo sutrikimai (pvz., narkotikai)

– Lošimo sutrikimas ir kitos elgesio priklausomybės.

Kaip ir bendrajai populiacijai, sportininkų psichikos sveikatos simptomai ir sutrikimai gali būti sunkūs ir alinantys. Sportininkams toks poveikis gali pasireikšti prastesniais rezultatais, padidėjusia traumų rizika, uždelstu atsigavimu po traumos ir pablogėjusia gyvenimo kokybe. Tačiau, laiku suteikus tinkamą paramą ir įsikišus, tokį poveikį galima sumažinti.

Daugiau informacijos apie elitinių sportininkų psichikos sveikatos simptomus ir sutrikimus galima rasti IOC Psichikos sveikatos konsensuso pareiškime (2019). Norėdami perskaityti visą konsensuso pareiškimą, sekite ŠIĄ NUORODĄ.

Psichikos sveikatos simptomų ir sutrikimų paplitimas tarp elitinių sportininkų

Nustatyti psichikos sveikatos simptomų ir sutrikimų paplitimą elitiniame sporte tebėra sudėtinga daugiausia dėl to, kad elitiniai sportininkai nėra lengvai pasiekiama tiriamoji populiacija, o patikimų, galiojančių, konkrečiam sportui pritaikytų atrankos priemonių nėra daug.

Tačiau perspektyvinių tyrimų duomenimis, psichikos sveikatos sutrikimų pasitaiko nuo 5 iki 35 proc. elitinių sportininkų. Toliau pateiktame infografike išsamiai aprašomi įvairūs psichikos sveikatos simptomai ir sutrikimai bei su jų paplitimu susiję mokslinių tyrimų rezultatai, kaip nurodyta 2019 m. IOC psichikos sveikatos konsensuso pareiškime.

Nerimas ir depresija

2019 m. atliktoje metaanalizėje nustatyta, kad 33,6 % elitinių sportininkų ir 26,4 % buvusių sportininkų nurodė nerimo ir (arba) depresijos simptomus. 2020 m. tyrime nustatyta, kad nerimas ir (arba) depresija labiau paplitę tarp sportininkių (26,0 %), palyginti su sportininkais vyrais (10,2 %).

Su miegu susijusios problemos

49 % olimpinių žaidynių sportininkų būtų priskiriami prie “blogai miegančių” (šis terminas apima daugybę miego problemų).

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir piktnaudžiavimo jomis sutrikimai

Medžiagos, kurias dažniausiai vartoja ir kuriomis piktnaudžiauja elitiniai sportininkai visose šalyse, sporto šakose ir lyčių grupėse, yra alkoholis, kofeinas, nikotinas, kanapės ir (arba) kanabinoidai, stimuliatoriai ir anaboliniai androgeniniai steroidai.

Bipoliniai ir psichoziniai sutrikimai

2019 m. apžvalgoje pažymima, kad nors įrodymai rodo, jog tipinis bipolinių ir psichozinių sutrikimų pradžios amžius sutampa su vidutiniu elitinių sportininkų geriausių rezultatų pasiekimo amžiumi, informacijos apie šių sutrikimų paplitimą tarp elitinių sportininkų ir jų poveikį sportiniams rezultatams yra nedaug.

Svarbu pažymėti, kad dauguma šiame puslapyje cituojamų paplitimo tyrimų yra atlikti Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Todėl jie gali neatspindėti visų sportininkų. Reikia atlikti tolesnius tyrimus, kad būtų galima nustatyti paplitimo rodiklius visame pasaulyje.

Valgymo sutrikimai

Apskaičiuota, kad valgymo sutrikimai ir (arba) nesaikingas valgymas tarp sportininkų apskritai paplitę nuo 0 iki 19 % vyrų ir nuo 6 iki 45 % moterų. Šie skaičiai yra didesni nei nesportuojančiųjų.

Savižudybė

Atlikus didžiausią elitinių JAV studentų sportininkų savižudybių tyrimą, nustatyta, kad 7,3 % visų sportininkų mirčių buvo susijusios su savižudybėmis. Tačiau kolegijų sportininkų savižudybių rodiklis vis tiek buvo mažesnis nei tos pačios amžiaus grupės asmenų iš bendros JAV populiacijos. 2020 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad 1 iš 6 tarptautinių lengvosios atletikos sportininkų nurodė, kad yra galvojęs apie savižudybę.

Potrauminio streso sutrikimas ir kiti su trauma susiję sutrikimai

Sportininkai gali susidurti su traumuojančia patirtimi, patirta sportuojant ar už jo ribų, ir tokia patirtis gali būti įvairi – nuo sporto traumų iki gyvenimo įvykių, nesusijusių su sporto trauma. Su traumomis susijusių sutrikimų paplitimo tarp elitinių sportininkų tyrimai yra riboti.

Dėmesio deficito / hiperaktyvumo sutrikimas

Nors duomenų apie ADHD paplitimą tarp sportininkų yra nedaug, 2020 m. atlikus 333 elitinių Švedijos sportininkų tyrimą nustatyta, kad 5,4 proc. jų turėjo ADHD simptomų.

Lošimo sutrikimas ir kitos elgesio priklausomybės

2016 m. atliktas Europos profesionalių sportininkų azartinių lošimų tyrimas parodė, kad 56,6 proc. jų per pastaruosius metus dalyvavo kokioje nors azartinių lošimų formoje, o 8,2 proc. turėjo problemų dėl lošimų (dabartinių arba buvusių).

Piktnaudžiavimas alkoholiu

2020 m. atlikto tyrimo duomenimis, pavojingas alkoholio vartojimas nustatytas 25,8 proc. sportininkų. 2018 m. atliktoje metaanalizėje nustatyta, kad 19 % sportininkų ir 21,1 % buvusių sportininkų nurodė piktnaudžiavimo alkoholiu simptomus.

Geros sportininkų psichinės savijautos kliūtys

Norint sukurti psichologiškai saugią aplinką, skatinančią ieškoti pagalbos, svarbu suprasti pagrindines kliūtis, su kuriomis gali susidurti sportininkai.

Visuomenės stigma – tai neigiamas plačiosios visuomenės požiūris ir įsitikinimai apie psichikos ligomis sergančius asmenis. Visuomenės stigmatizacija gali sudaryti kliūtis gauti gydymą, nes sukuriama aplinka, kurioje psichikos liga sergantys asmenys gali jaustis teisiami, atstumti ar marginalizuoti, taip pat prisideda prie tylos apie psichikos sveikatos problemas kultūros, todėl asmenims sunku atvirai kalbėti apie savo patirtį ir ieškoti kitų paramos.

Savęs stigmatizavimas – tai kai asmenys įsisąmonina neigiamą požiūrį ir įsitikinimus apie psichikos ligą ir gali pradėti manyti, kad jie yra silpni, nekompetentingi ar ydingi. Tai gali sukelti izoliacijos ir susvetimėjimo jausmą, kuris gali dar labiau sustiprinti psichikos sveikatos problemas.

Žaidimo laiko praradimas gali būti didelė kliūtis elitiniams sportininkams ieškoti pagalbos, nes jie gali nenorėti kreiptis pagalbos dėl psichikos sveikatos problemų, bijodami, kad bus laikomi silpnais ar sunkumais komandai. Sportininkai taip pat gali nerimauti, kad, kreipdamiesi pagalbos dėl psichikos sveikatos problemų, jie gali būti vertinami kaip nesugebantys susidoroti su savo sporto šakos reikalavimais.

Žaidimo laiko praradimas taip pat gali turėti įtakos sportininko finansams, nes jis negali būti atrinktas į komandą, pasirašyti sutarties ar gauti rėmėjų.

Sportininkai, kurie neturi galimybės naudotis psichikos sveikatos paslaugomis savo klube, federacijoje ar NOK’e, gali būti priversti ieškoti sprendimų savo lėšomis, nes neturi sveikatos draudimo arba jiems neįperkamos privačios psichikos sveikatos priežiūros paslaugos.

Hipervyriškumas

Hipervyriškumas, apibrėžiamas kaip perdėta ir griežta vyriškumo samprata, gali lemti įsitikinimą, kad vyrai turi būti stiprūs, nepriklausomi ir savarankiški, o pagalbos kreipimasis dėl psichikos sveikatos problemų yra silpnumo požymis. Tai gali būti ypač aktualu sporte, kur labai vertinamas psichologinis tvirtumas, o sportininkai gali jausti spaudimą slėpti savo sunkumus ir žaisti per skausmą bei traumas.

Tai taip pat gali atgrasyti sportininkus vyrus nuo pagalbos ieškojimo, nes jie gali įsisąmoninti įsitikinimą, kad turėtų patys susitvarkyti su savo psichikos sveikatos problemomis.

Tyrimai parodė, kad vyrai ir berniukai rečiau kreipiasi pagalbos dėl psichikos sveikatos problemų nei moterys ir mergaitės, nes nesupranta psichikos sveikatos problemų požymių ir nežino apie prieinamus išteklius.

Geras laimėjimas

Didelio meistriškumo sporto aplinkoje daug dėmesio gali būti skiriama sėkmės ir pasiekimų rezultatams. Toks dėmesys gali prisidėti prie kultūrų, kuriose vienodai nepripažįstama sportininkų, trenerių ir pagalbinio personalo psichikos sveikata ir gerovė ir neskiriama jiems pakankamai lėšų. Vis dažniau tikrinama, kokį poveikį aplinka daro žmonėms, nes daugėja įrodymų, kad psichologiškai nesveika aplinka gali padidinti riziką susirgti psichikos ligomis apskritai. Jei elitinio sporto organizacijose bus imtasi veiksmų, kad būtų sukurta psichologiškai sveika aplinka visoms suinteresuotosioms šalims, tai greičiausiai turės teigiamą poveikį sportininkų, trenerių ir darbuotojų savijautai, o tai savo ruožtu gali turėti teigiamos įtakos sportiniams rezultatams.

Tarpsektoriniai klausimai

Moterys sporte

Sportas yra lyčių aplinka, kuri veikia pagal hegemonines vyriškas normas. Vyrai ir moterys sportininkai skirtingai patiria sporto aplinką dėl savo lyties, o ne nepaisant jos. Moterys, rungtyniaujančios sporto šakose, kurios tradiciškai laikomos

“vyrai” gali būti marginalizuojami ir stereotipizuojami, jiems gali būti taikomos nevienodos mokymo galimybės ir ištekliai. Seksualizacija, tradiciniai lyčių vaidmenys, religija ir etniniai įsitikinimai – visa tai turi įtakos moterų galimybėms. Pavyzdžiui, kai kurių religijų moterys gali patirti sunkumų derindamos tradicinius vaidmenis ir varžybas kaip elitinės sportininkės dėl religinių taisyklių, susijusių su kūnu ir pasirodymu viešumoje. Taip pat gali egzistuoti įtampa tarp to, ką elitinės sportininkės turėtų dėvėti funkciškai optimaliai, ir to, kas laikoma kultūriškai priimtina. Žiniasklaidoje pateikiami lyčių stereotipai gali turėti įtakos tam, kaip sportininkės vertina save.

Kai kurios profesionalios sportininkės turi treniruotis ne savo gimtojoje šalyje ir gali būti sunku rasti paramos tinklą ir kultūrinį supratimą iš komandos draugų naujoje vietoje.

Mažas moterų skaičius vadovaujančiose pareigose (trenerių, administratorių, techninių pareigūnų, gydytojų ir t. t.) gali lemti tai, kad jos neatskleidžia psichikos sveikatos problemų, nes neturi “saugaus”, “panašaus” ir “panašaus” žmogaus, kuriam galėtų patikėti.

Moksliniai tyrimai ir duomenys

Duomenų rinkimo šališkumas pasireiškia keliais būdais. Kai mokslininkai daugiausia dėmesio skiria sportininkams vyrams, surinkti duomenys gali būti tiesiogiai nesusiję su sportininkėmis moterimis arba negali būti pritaikyti joms, nes gali būti neatsižvelgiama į moterims būdingus aspektus, pavyzdžiui, menstruacinį ciklą, menopauzę ir nėštumą.

Be to, lyčių šališkumas taip pat gali turėti įtakos duomenų rinkimo metodams. Todėl tyrimai, kuriuose, pavyzdžiui, remiamasi savianalizės duomenimis, gali būti neobjektyvūs, jei remiamasi vyriškos lyties asmenimis, nes sportininkai vyrai ir sportininkės skirtingai patiria sporto aplinką, kurią lemia vyraujantys sociokultūriniai lūkesčiai ir normos.

Labiau pažeidžiamos grupės

Taikydami universalų požiūrį, užtikrinsime, kad būtų atsižvelgta į specifinius dažniausiai pažeidžiamų sporto srityje žmonių grupių poreikius ir į juos būtų atsižvelgta.

Tai reiškia, kad atsižvelgiama į LGBTQ+ sportininkus, neįgaliuosius arba rasines ir etnines mažumas, kurie sporto bendruomenėje gali patirti išankstinį nusistatymą, stigmą ir diskriminaciją. Tokia patirtis, įskaitant įžeidžiančią kalbą, atskirtį ar nepripažinimą, gali padidinti stresą, nerimą ir depresiją.

Jaunimas

Elitiniai jaunieji sportininkai gali susidurti su įvairiomis gyvenimo aplinkybėmis, kurios didina psichikos sveikatos sutrikimų riziką, įskaitant tokius raidos etapus kaip brendimas, atsiskyrimas nuo tėvų (ypač tų, kurie tiesiogiai dalyvauja vaiko sportiniame tobulėjime), sudėtingesnių tarpasmeninių santykių (pvz., romantinių ar seksualinių) užmezgimas, bendravimas su socialine žiniasklaida kaip “skaitmeniniai čiabuviai” ir galiausiai derybos dėl savo tapatybės formavimosi aspektų, pavyzdžiui, lyties, kultūros ar seksualumo.

Prieiga

Gera sveikata turėtų būti pasiekiama kiekvienam, ypač tiems, kuriems jos labiausiai reikia, tačiau galimybės naudotis medicinos ir ypač psichikos sveikatos ištekliais ir paslaugomis visame pasaulyje gali labai skirtis. Kai kuriose šalyse psichikos sveikatos paslaugos gali būti ribotos, nepakankamai finansuojamos arba sunkiai prieinamos, ypač kaimo ar atokiose vietovėse. Kitose šalyse psichikos sveikatos paslaugos gali būti labiau prieinamos, tačiau gali būti netinkamos kultūriniu požiūriu, neatsižvelgti į unikalius sportininkų poreikius arba būti neprieinamos sportininko gimtąja kalba.